Sartų lenktynės – žirgų su kinkiniais lenktynės, vykstančios Dusetose (Zarasų rajonas). Dėl prastų meteorologinių sąlygų jos kartais organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame Dusetų hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Nuo pat ryto veikia Tautodailės mugė, vyksta liaudiškos muzikos kolektyvų pasirodymai (grojama, dainuojama ir šokama)
Pirmosios jų buvo surengtos dar XIX a. Dusetose ant Sartų ežero. Pasakojama, kad žirgų lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.
Nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos žirgų sporto tradicija. 1933 m. lenktynes pradėjo remti LR žemės ūkio ministerija. 1937 m. pirmą kartą lenktynėse grojo vietinis dūdų orkestras. 1938 m. pirmąkart koncertavo aukštaičių rūbais pasipuošusių moterų choras, surengta pirmoji važių ir pakinktų paroda, virš žiūrovų galvų praskrido karinis lėktuvas. [1]
Karo metais varžybos nevyko. 1955 m. lenktynės paskelbtos respublikinėmis. 1968 m. kartu rengti ir pradėtos žiemos mugės. Jose prekiaujama riestainių, dešrų lankainiais, sūriais ir alumi bei aukštaitiškais suvenyrais. 2005 m. išleistas pašto ženklas (dail. K. Katkus). [2]
