„Sartų“ šventės Dusetose ištakos siekia XVIII amžiaus pabaigą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1795 m., o nuo 1905 m. žirgų lenktynės Dusetose tapo tradicinėmis ir vyksta beveik kasmet.
Šventės „Sartai“ kilmė siejama su Užgavėnių linksmybių tradicija Didžiadvario dvare (Užpalių Radvilų valda 1508–1585 m., Broel-Pliater valda 1636–1835 m.). Įdomu tai, kad iki šių dienų šventė vyksta buvusioje dvaro teritorijoje. Laikui bėgant tradicija pasivažinėti eikliais žirgais paplito tarp vietos ūkininkų ir virto žirgų lenktynėmis, o vėliau – masiniu renginiu, „Sartų“ švente.
Per šimtmečius šventės „Sartai“ paskirtis keitėsi ne kartą: iš apeiginės (Užgavėnių ritualiniais veiksmais siekta geresnio derliaus) ji peraugo į sakralinę (Grabnyčios, Dusetų bažnyčios atlaidai), vėliau – į ūkinę (arklių ir prekybos mugės, geriausių žirgų atranka), o šiandien labiausiai ryški estetinė ir kultūrinė šventės pusė. „Sartai“ – tai ne tik mugė ir varžybos, bet ir kultūrinis renginys, kuriame vyksta vaizduojamųjų menų parodos, profesionalių atlikėjų koncertai, geriausių Aukštaitijos kapelų ir folkloro ansamblių pasirodymai.
„Sartų“ Dusetose ilgaamžiškumo paslaptys
„Sartų“ žirgų lenktynių Dusetose tradicija išliko dėl gilių žirginio sporto šaknų šiame krašte. Pasakojama, kad viskas prasidėjo nuo grafų Pliaterių eiklių žirgų važiavimo per užšalusį Sartų ežerą. Vėliau lenktyniauti pamėgo ir turtingesni ūkininkai, su savo išpuoselėtais žirgais susirinkdavę į Grabnyčių atlaidus Dusetose.
Lenktynės vykdavo tiek ant Sartų ežero, tiek susitarus važiuojant nuo Dusetų miestelio iki Jaskoniškių miško – ypač tuomet, kai ledas ant ežero nebūdavo pakankamai storas. Tokiu atveju laimėtoju tapdavo pirmas finišą pasiekęs dalyvis.
Šventės „Sartai“ tradicijos saugotojai priklauso Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkai. Ji vienija apie šešiasdešimt narių – žmones nuo 40 iki 70 metų: pedagogus, kultūros darbuotojus, ūkininkus, aktyvius senjorus. Daugelis jų gimę ir užaugę Dusetose, tradicijas perėmę iš savo tėvų, o nuo vaikystės prisidėję prie „Sartų“ lenktynių puošimo, prizų teikimo ir dalyvavimo parade.
Pasak Leokadijos Malcienės (2002), „dusetiškiai visada puošėsi prieš „Sartus“, statydavo vartus, taip vadinamas bromas, kai kuriose varžybose net iki trijų bromų būdavo, jas saugodavo šauliai, kabindavo šūkius „Bėk žirgeli, bėk greičiau“, „Sveiki, brangūs svečiai“, vėliavas; ūkininkai, atvykę į Dusetų bažnyčios atlaidus per Grabnyčias ir lenktynes, puošdavo savo lengvus važelius (vežimą) tautiniais ornamentais, o vadeles šeimininkės išausdavo, jos būdavo įvairių spalvų, žirgus puošdavo žvangeliais ir kasomis, buvo organizuojami važelių ir pakinktų konkursai, būtinas atributas – šventės juokdarys 101-uoju numeriu.“
Šventė „Sartai“ Dusetose iki šiol išlieka mylima gausaus lankytojų būrio. Žiemos linksmybės sausio pabaigoje – vasario pradžioje prie Sartų ežero turi šimtmečių tradiciją, o vietos bendruomenės ir kultūros organizacijų veikla tęsia senąsias šventės tradicijas ir užtikrina jos gyvybingumą.
„Sartų“ organizavimą finansuoja Zarasų rajono savivaldybė (kultūrinė programa ir renginio infrastruktūra), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (sportinės ristūnų žirgų varžybos) bei privatūs rėmėjai (apdovanojimai sportinių žirgų lenktynių nugalėtojams). „Sartų“ šventėje dalyvauja Lietuvos ristūnų žirgų augintojai, meno kolektyvai, prekybininkai ir amatininkai iš visos Lietuvos ir neretai – iš užsienio šalių, ypač Baltijos regiono.
2025 m. parengta paraiška dėl „Sartų“ žirgų lenktynių Dusetose tradicijos įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir pateikta konkursui.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Šukštulienės inf.